Anglu kalbos pamokos

Daugelį žmonių domina anglų kalbos pamokos, nors iš tikrųjų dauguma net nežino, kokių pamokų ieško. Tai yra žino tik tiek, kad ieško anglų kabos pamokų, kurias būtų galima parsisiųsti nemokamai.

Ar tai blogai? Ir taip ir ne. Neblogai dėl to, kad esant tokiai pasiūlai, kokia yra šiandien, būtų paprasčiausiai neprotinga pulti mokėti pinigus nežinia už ką. Juo labiau, kad dideli pinigai už anglų kalbos mokymąsi yra dideli pinigai už nieką. Už pinigus galima prisipirkti žinių, kurios realiame gyvenime nepadeda.

Ko iš tikrųjų reikia daugumai besimokančiųjų – tai ne žinių, o kalbėjimo įgūdžių. O pirkti tikrus įgūdžius būtų be galo brangu, be to, jų artimiausiose apylinkėse niekas realiai ir nesiųlo. Jeigu žmonės nori išmokti kalbėti, tai ir pamokos turėtų būti kalbėjimo. Dabar gi anglų kalbos kursų studentai yra mokomi abėcėlės, tarimo, gramatikos ir t.t. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai yra reikalingi dalykai. Tačiau beveik niekas nesusimąsto apie tai, kodėl mums taip atrodo.

Gebelsas yra pasakęs, kad melas, pakartotas tūkstantį kartų, tampa tiesa. Kuo senesnė informacija, tuo sunkiau ją prisiminti, tuo tarpu šviežius dalykus mes prisimename geriau. Ir vieną dieną atsitinka taip, kad mes pamirštame tai, į ką iš tikrųjų niekada nekreipėme dėmesio – tai, kad savo pirmąją ir todėl pačią sunkiausią kalbą kiekvienas išmokome lengvai ir greitai. Kaip manote, ar tai įvyko dėl to, kad tėvai jus mokė abėcėlės, ar gramatikos? O gal jie tiesiog bendravo su jumis paprastomis frazėmis? Pavyzdžiui „ar nori niam niam?“, „ar nori kakos?“ ir taip toliau. Ir vieną dieną jūs įveikėte savo pirmosios kalbos barjerą, patys to nejausdami ir nepastebėdami.

Bet paskui jūs atėjote kažkur, kur buvo daug protingų tetų ir kažkiek protingų dėdžių. Ir jie pradėjo jus mokyti kitaip. Jie juk protingi, jie geriau žino. Ten jūs sužinojote, kad žmonės būna „gabūs“ kalboms ir „negabūs“. Tikriausiai būsite tai girdėję tūkstantį kartų, nes tai pagaliau tapo tiesa. Tai tapo tokia tvirta tiesa, kad jūs net pamiršote savo pirmąją – sėkmingą patirtį ir patikėjote, kad jūs ir esate tas, kuris yra „negabus.“ O kaipgi  kitaip, jei per 10 metų taip ir nepradėjote normaliai kalbėti anglų kalba? Tai tapo tokia tvirta tiesa, kad jūs pamiršote, kad savo pimąja kalba jūs pradėjote kalbėti ne būdamas dešimties, o vos dviejų metukų, nors pradėjote nuo tuščio lapo.

Ir dabar, „žinodami“, kad esate „negabus“ kalboms, jūs ieškote, kur pasimokyti anglų kalbos nemokamai. Kadangi suprantate, kad jei pradėsite mokėti už anglų kalbos kursus, tai jums paprasčiausiai neužteks pinigų, kad juos užbaigti. Juk jus taip mokė – „užbaigti mokyklą“, „užbaigti gimnaziją“, „užbaigti universtetą“… „išmokti gramatiką“, „išmokti matematiką“, „išmokti anglų kalbą“…

O kaip jūs sužinote, kad jau išmokote?

O čia tai klausimas! Taigi niekaip!

Jūs gi nežinote ar mokate. Jums reikalingas teisėjas, kuris jums paskelbtų nuosprendį. Jūs tai girdėjote tūkstantį kartų ir tai yra šventa tiesa. Paskaitykim skelbimą viename interneto portale (kalba netaisyta):

Kas desto?
Destytojai yra aukstos kvalifikacijos pedagogai kalbantys lietuviu ir rusu kalbomis ir turintys aukstuosius issilavinimus anglu kalboje , anglu filologijoje ir turintys didele patirti destant tiek jaunuoliams tiek suaugusiems.

Ka as gausiu po kursu?
Sekmingai uzbaigus kursus ir parodzius kompetencija anglu kalboje, jums bus iteiktas sertifikatas patvirtinantis jusu zinias ir sekminga kursu baigima.

Štai taip mielieji. Jus nuteis ir nuspręs, ar jūs parodėte „kompetencija anglu kalboje“ ar ne. Ir jeigu „aukstos kvalifikacijos pedagogai kalbantys lietuviu ir rusu kalbomis ir turintys aukstuosius issilavinimus anglu kalboje“ nuspręs, kad jūs visgi parodėte „kompetencija anglu kalboje,“ jums bus „iteiktas sertifikatas patvirtinantis jusu zinias.“ Tai yra labai svarbu, nes, kai išėję laukan, jūs ir toliau sėkmingai nesusišnekėsite su anglais, galėsite išsitraukti sertifikatą ir parodyti jiems, kad tai jie nemoka angliškai. Nesijuokit. Supermamų forume skaičiau vienos mamos, ką tik grįžusios iš Amerikos, įspūdžius: „nu aišku juos sunku suprasti, nes jie ten visi kalba netaisyklingai.“
Tai turbūt ir viskas, ką gausite, nes niekas nežada, kad jūs kalbėsite angliškai. Bent jau sąžiningi „pedagogai“ pasitaikė šiuo atveju.

Šiaip tai skelbimas yra įdomus tuo, kad jame yra kablelių. Tačiau dar daugiau ten nėra kablelių. Bet tai nesvarbu. Jus gi ne lietuvių kalbos skyrybos mokys tie „aukstos kvalifikacijos pedagogai kalbantys lietuviu ir rusu kalbomis.“ Tik vieną dalyką atrodo jie praleido. Laikydami savo skaitytojus totaliais idiotais, jie nepagalvojo apie tai, kad reikėjo parašyti, kad tie „aukstos kvalifikacijos pedagogai“ kalba anglų kalba. Kadangi eiti mokytis anglų kalbos pas kalbančius tik lietuvių ir rusų kalbomis, o „anglų kalboje“ teturinčius „išsilavinimus“ tai tas pats, kas eiti operuotis pas chirurgą, kuris gali pasididžiuoti tik tuo, kad turi „išsilavinimą.“

Kam labiausiai reikia anglų kalbos? Sunkus klausimas. Kas bent kiek domėjosi anglų kalbos kursais Lietuvoje arba svetur, žino, kiek kainuoja anglų kalbos pamokos. Klausimas - kam tokios pamokos galėtų atnešti naudos? Čia nekalbame apie metodikas ar jų efektyvumą. Kalbame apie pinigus. Kiek yra žmonių, galinčių sau leisti tokias išlaidas?

Yra tokia grupė - žmonės palikę Lietuvą. Jų nei daug, nei mažai - pusė milijono arba 20 procentų visų darbingo amžiaus Lietuvos piliečių. 86 procentai šių žmonių teigia, kad jų išvykimo tikslas - darbas. Taigi atrodo, kad šiems žmonėms neprošal būtų mokėti susikalbėti angliškai. Kurgi problema? Problema ta, kad dauguma jų išvyko ieškoti darbo ne todėl, kad būtų turėję atliekamų pinigų, kuriuos galėtų skirti mokslams.

Kita problema, kad jeigu jie ir gali skirti pinigų tradiciniams kursams, tai faktiškai už tuos pinigus jie įsigyja galvos skausmą ir nepilnavertiškumo kompleksą. Kas vaikšto į kursus Lietuvoje, tiems lengviau - išėję į gatvę jie gali susikalbėti lietuviškai. Išvykusieji tokių galimybių neturi. Jie nori išmokti kalbėti angliškai greičiau ir tas noras yra dar vienas pagalys ratuose. Greičiau - nebūna. Kanadietis Steve Kaufmann, laisvai kalbantis 11 kalbų, kartą palygino kalbų mokymąsi su vynu. Vynas gerėja su amžiumi. Ir dirbtiniu būtu padidinti vyno amžių, kiek man žinoma, dar niekas nemoka. Tas pats su kalbom. Lemiamas veiksnys - laikas, praleistas su kalba. Ir jeigu tam, kad pradėti kalbėti kalba reikia kaip minimum 800 valandų suprantamos kalbos klausymo treniruočių, vadinasi norint paspartinti šį procesą, reikia kiekvieną dieną skirti kuo daugiau valandų kalbai. Tik taip galima sumažinti metų ar mėnesių, reikalingų įsisavinti kalbai, skaičių.

Kas bus, jeigu šį skaičių padauginsime iš vienos valandos kainos kursuose? Bus paradoksas. Daugeliu atvejų gausime sumą, už kurią anglų kalbos neišmoksime. Bet net jeigu tai ir būtų suma, už kurią įmanoma išmokti anglų kalbos, kiek iš uždarbiauti išvykusių žmonių, gali sau leisti skirti mokymuisi tokias sumas. Turbūt niekas dar nėra to apskaičiavęs, bet panašu, kad tokių žmonių nebūtų labai daug. Ir štai mes aklavietėje.

Ką daryti?  Kaip išmokti anglų kalbos? Gerų patarimų galima rasti. Bet jie surašyti angliškai, vokiškai, rusiškai ir kaip tik nori, bet tik ne lietuviškai. Daug kam tai dar vienos uždarytos durys. O jeigu žmogus ir gali perskaityti tuo patarimus, jis susiduria su kita problema - kurių gi patarimų klausyti? Labai jau jie skirtingi. Vieni sako, kad reikia daryti tą. Kiti - kad būtent to kaip tik ir nereikia daryti. Ir vėl nežinia…